Visuma ir individas Juzefo Mackevičiaus rašyme

Juzefą Mackevičių savo darbuose pirmiausia žavėjo individo likimas. Asmens gyvenimas yra kosmosas ir pati istorija – verta daugiau nei visa visuomenė. Šie požiūriai labai artimi mūsų šiandienai. Būtent individualus žmogaus gyvenimas, pasak rašytojo, yra lemiamas bendruomenės, institucijos ir net visos istorijos formavimuisi – žmogus savo sprendimais sukelia įvykių…

Juzefą Mackevičių savo darbuose pirmiausia žavėjo individo likimas. Asmens gyvenimas yra kosmosas ir pati istorija – verta daugiau nei visa visuomenė. Šie požiūriai labai artimi mūsų šiandienai. Būtent individualus žmogaus gyvenimas, pasak rašytojo, yra lemiamas bendruomenės, institucijos ir net visos istorijos formavimuisi – žmogus savo sprendimais sukelia įvykių seką, o šie kuria istoriją.

Žmonių nuomone, Mackevičius taip pat pirmoje vietoje iškelia individualizmą, o gal ir situacionizmą (galima pastebėti, kad jo pranešimuose daugumą elgesio paaiškina situacija, į kurią patenka žmogus). Kita vertus, jis neabejotinai nusiteikęs prieš visuomenės, tautos ar žmonių sampratos mitologizavimą. Rašytojas pastebi ir aprašo aiškius struktūrinius ir semantinius bendruomenės skirtumus, tokius kaip vietos kultūra, regionas, tauta ir valstybė. Ypač jis pastebi ryšį tarp individų moralės ir valstybės sandaros būklės.

Šiame kontekste verta sustoti ties Mackevičiaus patriotizmo samprata. Visa jo kūryba, ypač reportažai, persmelkta kilnaus emocionalumo, siejamo su tėvyne, žeme ir, svarbiausia, su žmonėmis, tarp kurių jis gyvena. Iš tiesų, patriotizmas – kaip sako Mackevičius – nepriklauso nuo materialinių turtų. Sunku būtų šiandien pasigirti, pavyzdžiui, Polesės vertybėmis, kurių autorius troško. Galbūt dar svarbesnis šios patriotizmo sampratos akcentas yra specifinė jos evangelizacija. Tėvynės vertė išreiškiama skurdžiausių ir mažiausių vertybėmis.

Etinė lenkiškumo vertė atsiskleidžia ir rašytojo vartojamoje kalboje. Įspūdinga jo tekstų kalba, galbūt ypač publicistikos kalba: moderni lenkiška, literatūrinė, net kartais įmantri, tačiau dažnai turinti tą Mackevičiaus patriotizmui būdingą atspalvį. Ji atspindi šią kalbą visa savo spalva ir skoniu, o taip pat ir turtingumu, kurio šiandien jau nebeturime: Mackevičiaus reportažuose galima išgirsti jį su nuostabiu, baltarusišku dainavimu ar lenkų-žydų volapiuku, su panašumais jidiš.

Prieiname prie Mackevičiaus patriotizmo sampratos esmės. Ši koncepcija – tai sambūvio vienoje žemėje ir dalyvavimo vienoje kultūroje harmonija, mirguliuojanti skirtingomis papročių, kalbos ir tradicijų spalvomis. Formalus to, kas bendra, vienybės principas yra valstybė; bendras turinys – istorija ir tam tikras vertybių katalogas, sudarantis tai, kas tėvynėje laikoma pagrindiniu sąžiningumu.

Netrukus atrandame, kad veikia prieš daugiau nei 60 metų Mackevičiaus intuityviai atrastos „naujųjų laikų“ taisyklės: didėjanti politinė žiniasklaidos galia, konstruojanti „spaudos faktus“, kurianti dirbtinius autoritetus, manipuliuojanti informacija, veiksmingai indoktrinuojanti žmonių masės, o savo moralines normas diktuoja televizija ir kitos žiniasklaidos priemonės. Rašytojas atrado objektyvią istorinę tendenciją, kuri netrukus išplito visame pasaulyje.

Išvertė: Agnieška Masalytė

Agnieszka Masalitie

Pasidalinti:

REGISTRUOKIS NAUJIENLAIŠKIUI!

Gerbiame Jūsų laiką, todėl siunčiame tik įdomią ir kokybiškai atrinktą informaciją.
Priimti taisyklės ir privatumo politika paslaugų.