“Juodos lubos” – Juzefo Mackevičiaus istorija filme

2022-ieji buvo Juzefo Mackevičiaus metai. Baigiantis žymaus publicisto ir istoriko atminimo metams, Tautos atminties institutas parengė pirmojo istorijoje vaidybinio filmo apie Juzefą Mackevičių ir jo žmoną Barbarą Toporską premjerą. Vis dar nėra išleistas nė vienas filmas pagal šios garsios asmenybės romanus. Tačiau Juzefas Mackevičius nusipelnė, kad…

2022-ieji buvo Juzefo Mackevičiaus metai. Baigiantis žymaus publicisto ir istoriko atminimo metams, Tautos atminties institutas parengė pirmojo istorijoje vaidybinio filmo apie Juzefą Mackevičių ir jo žmoną Barbarą Toporską premjerą.

Vis dar nėra išleistas nė vienas filmas pagal šios garsios asmenybės romanus. Tačiau Juzefas Mackevičius nusipelnė, kad jo vardas būtų įtrauktas į istorijos puslapius, o jo asmenybė priartinta prie platesnio lenkų rato. Tautos atminties institutas nusprendė užbaigti Juzefo Mackevičiaus metus filmo „Juodos lubos“ premjera, kuria siekiama žiūrovams priartinti garsiojo publicisto siluetą. Premjera įvyko 2022 m. gruodžio 14 d. Nacionaliniame kino archyve – Audiovizualiniame institute Varšuvoje.

„Juzefas Mackevičius buvo vienas pirmųjų lenkų, kartu su Ferdinandu Goeteliu ir Janu Emiliu Skivskiu, kurie Katynėje pamatė lenkų karininkų lavonus. 1952 m. jis liudijo specialiam JAV Kongreso komitetui, tiriančiam Katynės žudynes. Paskelbė šimtus memuarinių straipsnių ir politinių komentarų. Nepripažino Lenkijos Liaudies Respublikos kaip teisėtos Lenkijos valstybingumo formos. Dalis AK sluoksnių išeivijoje jį nuolat kritikavo už neigiamą AK štabo politikos SSRS atžvilgiu karo metais vertinimą ir nesutaikomą antikomunizmą“, – pasakoja filmo kūrėjai.

Verta paminėti, kad Juzefas Mackevičius buvo rašytojas, kurio knygos SSRS niekada nebuvo legaliai išleistos. Dėl jo prieštaringų politinių pažiūrų – iki šiol pagal jo knygas nebuvo sukurtas nė vienas filmas.

„Jo knygos buvo leidžiamos tik išeivijos leidyklose arba antruoju tiražu (iš viso 51 leidinys). Jis tikėjo, kad tiesa yra dramatiškesnė už literatūrinę fikciją. Grožinę literatūrą derino su dokumentais, pasakojimuose maišė reportažą ir sceniškumą, panoraminį ir asmeninį įvykių pateikimą, pedantiškai dėstė gamtos, istorijos ir vietos detales, puikiai jautė šnekamąją kalbą. Savo kūryba jis įrodė, kad tiek vokiškasis nacizmas, tiek sovietinis komunizmas buvo blogio įsikūnijimas“, – komentavo filmo prodiuseriai.

Filmo veiksmas vyksta 1968 m. Miunchene, į kurį rašytojas su žmona Barbara Toporska emigravo dėl komunistų valdžios, valdžiusios jo šalį. Verta paminėti, kad veiksmas vyksta iškart po to, kai į Čekoslovakiją įsiveržė Varšuvos pakto kariuomenė.

Mackevičiaus namuose pasirodo ilgametis draugas, Paryžiaus Kultūros redaktorius Ježy Giedroycas. Nors šis susitikimas iš tikrųjų niekada neįvyko – filmo kūrėjai šią gudrybę panaudojo specialiai. Šis susitikimas leido filmo kūrėjams pristatyti kontroversišką publicisto figūrą ir jo požiūrį į to meto tarptautinę valdžią, Lenkijos Liaudies Respublikos padėtį ir komunistinę sistemą.

Filmas primena dviejų rašytojų dialogą, kuriame Giedroycas yra tarsi kantrus klausytojas. Dialogo tikslas – supažindinti, ypač jaunąją kartą, su Juzefo Mackevičiaus asmenybe ir parodyti jo požiūrį į komunistinę sistemą, bažnyčią ir vykdomas reformas.

Juzefo Mackevičiaus vaidmenį atliko lenkų kino ir teatro aktorius Marekas Kalita. Jo žmoną Barbarą Toporską-Mackievič suvaidino Agnieška Vosinska, o Ježo Giedroycą – Kšyštofas Stroinskis. Filmą režisavo Arkadiuš Biedžyckis.

Filmą galima nemokamai peržiūrėti Tautos atminties instituto „YouTube“ svetainėje.

Aneta Kurowska

Pasidalinti:

REGISTRUOKIS NAUJIENLAIŠKIUI!

Gerbiame Jūsų laiką, todėl siunčiame tik įdomią ir kokybiškai atrinktą informaciją.
Priimti taisyklės ir privatumo politika paslaugų.