Vilnius pagrindiniame vaidmenyje arba kriminalinė istorija su motyvu
Šerlokas Holmsas Didžiojoje Britanijoje, Natas Pinkertonas Amerikoje, o Vilniuje – komisaras Mankovskis. Vilniaus kriminalinį romaną 1933 m. parašė Stanislovas Mackevičius, Juzefas Mackevičius, Ježy Vyšomirskis, Valerijanas Charkevič. Tai įdomiausias kriminalinis romanas, kurio veiksmas vyksta Vilniaus krašte.
Pagrindinis romano veikėjas ir pasakotojas – komisaras Mankovskis, tiriantis nežinomų nusikaltėlių įvykdytą Vilniaus regiono vaivados dukters pagrobimą. Romane išlikę visi sensacingo romano elementai: susišaudymai, gaudynės ir pabėgimai. Veiksmas vyksta Vilniuje, Krokuvoje ir Paryžiuje.
Tariama šios detektyvinės istorijos autorė buvo Felicja Romanovska. Redakcija personažą su visu rimtumu kūrė kaip jauną, pažangių, feministinių pažiūrų, iniciatyvos ir išradingumo kupiną moterį. Ji netgi įdėjo savo nuotrauką į žurnalą „Žodis“ ir davė interviu. Dauguma skaitytojų spėjo, kad tai išgalvotas personažas, tačiau ne visi žinojo, kas už jo slepiasi. Laimei, yra žurnalo vyriausiojo redaktoriaus pareiškimas, kuriame paaiškinamas atskirų autorių indėlis kuriant romaną.
Laikraščio redaktoriai, pasinaudodami skaitytojo „pripratimu“ prie tokio pobūdžio romanų, kartu nukreipė jo dėmesį į regionines problemas. Galimybė atpažinti savo aplinką ir žinomas vietas neabejotinai skatino skaityti. Skaitant šios detektyvinės istorijos fragmentus, galima atpažinti, be kita ko, Bernardino sodą, Tilto, Mickevičiaus, Aušros Vartų ir Naugarduko gatvės, kai kuriuos namus, kavinės, konditerijas, restoranus, viešbučius ir sodus. Išsamūs šių vietų kontūrai erdvę formuoja itin tikroviškai ir netgi natūralistiškai.
Į pasakojimą teksto autoriai įtraukė ir Vilniaus krašto gyventojams žinomus asmenis. Dažniausiai tai buvo miesto inteligentijos, ypač mokslinės ir kultūrinės aplinkos, atstovai. Nors dažniausiai jų vardais neminėjo, atpažinti skaitytojams nebuvo sunku. Kartais užtekdavo aliuzijos į poziciją, juokingus įpročius ar papročius.
Svarbus šios detektyvinės istorijos bruožas neabejotinai yra humoras. Autoriai galėjo atvirai tyčiotis iš leidinio priešininkų. Romane taip pat yra juokelių apie žurnalo draugus ir net pačius rašytojus.
Komunistinė tema romane atlieka pagrindinį vaidmenį. Romanų autoriai komunistus pristato kaip daug pavojingesnius už nusikaltėlius. Norėdami įgyvendinti savo idėjas, jie gali žudyti ir apiplėšti civilius. Šio požiūrio formavimas yra viena svarbiausių autorių žinučių.
Kaip matote, Vilniaus kriminalinis romanas yra netradicinis šiam žanrui kūrinys, kuris, nepaisant kriminalinių gijų, taip pat paliečia daugybę to meto visuomenei svarbių ir aktualių temų, smagiai ir patraukliai jas pristatydamas plačiajai visuomenės auditorijai.
Šaltiniai:
1. Grzegorz Eberhardt „Pisarz dla dorosłych. Opowieść o Józefie Mackiewiczu”
2. Tadeusz Bujnicki, „Wileńska powieść kryminalna Felicji Romanowskiej na tle gazetowych powieści kryminalnych w odcinkach »Słowa« i »Kuriera Wileńskiego«”
Išvertė: Agnieška Masalytė
Taip pat skaitykite
REGISTRUOKIS NAUJIENLAIŠKIUI!
