Su Juzefu Mackevičiumi susijusios Lietuvos vietos

Juzefas Mackevičius gimė Sankt Peterburge, tačiau kai mažajam Juzefui buvo penkeri, 1907 m. jo tėvai Antoni ir Maria su vaikais Stanislovu, Severina ir Juzefu persikėlė į Vilnių. Jie nusprendė kraustytis, nes drėgnas Nevos klimatas nebuvo palankus Juzefo sveikatai. Mackevičių šeima perka namą vadinamojoje Montvilų kolonijoje (kelių gatvių kvartalas…

Juzefas Mackevičius gimė Sankt Peterburge, tačiau kai mažajam Juzefui buvo penkeri, 1907 m. jo tėvai Antoni ir Maria su vaikais Stanislovu, Severina ir Juzefu persikėlė į Vilnių. Jie nusprendė kraustytis, nes drėgnas Nevos klimatas nebuvo palankus Juzefo sveikatai. Mackevičių šeima perka namą vadinamojoje Montvilų kolonijoje (kelių gatvių kvartalas Vilniaus Rasų rajone, kur XIX a. pabaigoje filantropas ir visuomenininkas Juzefas Montvilas pastatė gyvenamuosius namus banko darbuotojams). Jie persikėlė į Vitebsko g. 1.

Vilniuje Józefas ir jo brolis Stanislovas lanko Vinogradovo rusų gimnaziją. Gimnazija buvo priešais Šv. Kotrynos bažnyčią (1914 m. prasidėjus Rusijos ir Vokietijos karui mokykla buvo evakuota į Maskvą). Mokykloje broliai gavo daug žinių apie rusų kultūrą ir literatūrą, ypač Juzefas, kuris vėliau savo darbuose nuolat nurodys skirtumus tarp to, kas yra rusiška ir kas yra sovietinė.

Motina Maria,kuri mokė vaikus literatūros ir dailės, turėjo didelę įtaką vaikų auklėjimui, tuo pačiu kiekvieną sekmadienį vesdavo vaikus į Misionierių bažnyčią (Subačiaus g. 28).

Juzefo tėvo mirtis ir 1914 m. prasidėjęs karas Mackevičių šeimą atvedė į sunkią finansinę padėtį. Motina nusprendžia parduoti namą Vitebsko gatvėje, kad turėtų finansinių resursų sūnų lavinimui. Ji pati persikelia į bendrabutį Pilies g. 24. Ten ji gyveno iki mirties 1932 m. Abu Juzefo tėvai buvo palaidoti Rasų kapinėse.

1915 m., vokiečiams užėmus Vilnių, atsirado galimybė atkurti lenkišką švietimą. Steigiamos lenkiškos mokyklos, tarp jų ir lenkų Zigmunto Augusto gimnazija, esantis adresu ul. Vilniaus g. 10, kur mokslus tęsia broliai Juzefas ir Stanislovas. Juzefas, būdamas 6 klasės mokinys, 17 metų, savanoriai dalyvavo Lenkijos ir bolševikų kare. Po karo vidurinės mokyklos brandos egzaminą baigė Vilniuje ir 1921 m. išvyko į Varšuvą pradėti biologijos studijų Varšuvos universitete, kurių taip ir nebaigė.

1923 m. Juzefas grįžta į Vilnių ir pradeda dirbti vyresniojo brolio Stanislovo redaguojamame laikraštyje „Žodis“. Iš pradžių redakcija buvo įsikūrusi Mickevičiaus g., paskui Karališkos ir Pilies g. kampe. Redakcijoje jis susipažįsta su būsima žmona Barbara Toporska, su kuria nusiperka namą Juodšiliuose. Ten jie gyveno beveik 10 metų, kol 1944 metais visam laikui paliko tėvynę.

Negalima nepaminėti kavinės „Rudnicki“, kuri buvo mėgstamiausia vilniečių menininkų vieta. Dažnai ten galima buvo sutikti Juzefą. Kavinė buvo įsikūrusi pačiame miesto centre, A. Mickevičiaus ir Arsenalo gatvių kampe, priešais Katedrą (šiuo metu Gedimino pr. 1).

Juzefo Mackevičiaus figūra ilgą laiką buvo pasmerkta užmarštin, kol 2017 metais buvusioje bankų kolonijoje Rasų (Vitebsko 1), kur gyveno Mackevičių šeima, buvo atidengta atminimo lenta su užrašu: Šiame name 1907-1921 metais gyveno rašytojai ir žurnalistai Juzefas Mackevičius ir Stanislovas Cat-Mackevičius. Atminimo akmuo taip pat buvo atidengtas Juodšilių mieste, prie Mackevičių šeimos namo. Šiuo metu namas Juodšiliuose yra restauruojamas, jame yra rašytojo muziejus.

Išvertė: Agnieška Masalytė

Katarzyna Pieczuro - Mažeikienė

Pasidalinti:

REGISTRUOKIS NAUJIENLAIŠKIUI!

Gerbiame Jūsų laiką, todėl siunčiame tik įdomią ir kokybiškai atrinktą informaciją.
Priimti taisyklės ir privatumo politika paslaugų.