Rašytojas, apie kurį norėjo pamiršti

„Daug metų nebuvo jokių žinių apie Juzefą Mackevičių, tiesą sakant, Lenkijos Liaudies Respublikos laikais jo nebuvo lenkų kultūroje, nes jis turėjo ir skelbė antikomunistines pažiūras“, – sakė LDK skyriaus sekretorius Stanislavas Michalkevičius. Kaip valdžiai neparankus rašytojas, Mackevičius ilgus metus buvo nutylimas, o apie jo biografijos faktus detaliau sužinome…

„Daug metų nebuvo jokių žinių apie Juzefą Mackevičių, tiesą sakant, Lenkijos Liaudies Respublikos laikais jo nebuvo lenkų kultūroje, nes jis turėjo ir skelbė antikomunistines pažiūras“, – sakė LDK skyriaus sekretorius Stanislavas Michalkevičius. Kaip valdžiai neparankus rašytojas, Mackevičius ilgus metus buvo nutylimas, o apie jo biografijos faktus detaliau sužinome tik šiais laikais.

Mėgstamiausias rašytojo posakis buvo „įdomi tik tiesa“. Mackevičius nepasidavė tuometinės valdžios įtakai, neiškraipė faktų ir įvykių, viską aprašė taip, kaip matė ir jautė. Jis nebijojo savo antikomunistinio požiūrio ir kritikos, nukreiptos į komunistinę valdžią. Palyginti su kitais, jis išsiskyrė savarankišku mąstymu ir akivaizdžiu priešiškumu komunistiniam režimui. Neabejotina, kad net ir praėjus daugiau nei 30 metų po nepriklausomybės atgavimo, rašytojas vis dar gali turėti daug priešų.

„Jis neabejotinai yra vienas didžiausių XX amžiaus lenkų rašytojų. Manau, kad šį kultūros žalojimą reikia kompensuoti, ir tvirtai tikiu, kad Juzefas Mackevičius netrukus užims vertą vietą nuopelnų lenkų kultūrai panteone“, – pastebėjimais dalijosi S. Michalkevičius.

Vilniečiai ir Vilniaus krašto, net Lenkijos gyventojai dar mažai žino apie Juzefą Mackevičių. Taip atsitiko dėl to, kad tuometinės valdžios institucijos slepė jį. Romano „Kelias į niekur“ autorius buvo neparankus valdžiai, todėl jie visais įmanomais būdais stengėsi užkirsti kelią jo buvimui lenkų kultūroje. Tik Lenkijai atgavus nepriklausomybę Juzefo Mackevičiaus kūryba pradėjo atgauti savo vietą ir kultūrinę bei istorinę vertę ne tik Lenkijoje, bet ir Vilniaus krašte.

Deja, vis dar nėra rašytojo kūrybos vertimų į lietuvių, baltarusių ar ukrainiečių kalbas, o tai ženkliai prisideda prie riboto prieinamumo ir mažesnio autoriaus pripažinimo literatūros ir kultūros rinkose. Tikėtina, kad jei minėtose šalyse atsirastų daugiau Mackevičiaus kūrinių vertimų į vietines kalbas, tai palengvintų transformacijos procesus ir pokomunistinių priklausomybių įveikimą posovietinėse zonose esančiose šalyse. Tai būtų įmanoma dėka Mackevičiaus romano puslapiuose surinktų faktų ir jo antikomunistinės nuostatos.

Po Nepriklausomybės atgavimo pasaulis sužinojo ne tik apie Juzefo Mackevičiaus kūrybą, bet ir apie jo indėlio svarbą ne tik Vilniaus krašto, bet ir Lenkijos istorijai bei kultūrai. Rašytojo nagrinėjamos temos nėra standartinės ir didele dalimi prisideda prie istorinio sąmoningumo ir atminties kūrimo.

2002 m., siekdamas paminėti rašytojo ir politinio aktyvisto Juzefo Mackevičiaus asmenybę ir kūrybą, buvo skiriama premija lenkų autoriams už knygas, kurios ypatingai populiarina Lenkijos kultūrą, istoriją ir tradicijas. Apdovanojimo steigėjai – verslininkai Janas Michalas Malekas ir Dorota Boether (anksčiau Zbigniev Zaryvski). Premija teikiama kasmet, o rezultatų paskelbimas ir įteikimo ceremonija vyksta lapkričio 11 d.

Išvertė: Agnieška Masalytė

Aneta Kurowska

Pasidalinti:

REGISTRUOKIS NAUJIENLAIŠKIUI!

Gerbiame Jūsų laiką, todėl siunčiame tik įdomią ir kokybiškai atrinktą informaciją.
Priimti taisyklės ir privatumo politika paslaugų.