Nuo paukščių iki lėktuvų. Aviacija J. Mackevičiaus kūryboje
Prieš karą Juzefas Mackevičius parašė dešimtis feljetonų, skirtų aviacijai. Oro transporto tema pirmą kartą pasirodė jo darbe 1923 m. tekste „Apie aeroplanus, dramblius ir rožes“.
Skraidymo aistros užuomazgų galima rasti Juzefo Mackevičiaus vaikystėje ir ankstyvoje jaunystėje. Kalbama apie aistrą paukščiams ir vėlesnės studijas gamtos mokslo Varšuvos ir Stefano Batoro universitete, kurių metu daugiausia domėjosi ornitologija.
Juzefas Mackevičius buvo ištikimas oro metraštininkas, fiksavęs visus aviacijos įrašus, skrydžius ir maršrutus. Jis sugebėjo atsisakyti politinių prietarų ir įvertinti sovietinės aviacijos pasiekimus, ypatingą dėmesį skirdamas individualiems žygdarbiams ir technikos pažangai.
Jo parašytos knygos aviacijos tema, susijusios su Romanu Lutoslavskiu. Iš pradžių pasakojimas „Dangaus dugnas“, paremtas pranešimais iš Antrojo pasaulinio karo, turėjo būti išleistas tremtyje bendru slapyvardžiu, tai yra, autoriaus ir jo nuotykius pasakojančio piloto pavarde. Tiesą sakant, pirmosios autorystė buvo nutylėta, o tekstas 1957 m. buvo paskelbtas nepasitarus su Mackevičiumi. Ironiškiausia iš viso yra tai, kad jo kūrinius, kurių niekada nebuvo ketinta leisti Lenkijos Liaudies Respublikoje, išleido Krašto apsaugos ministerija. Po metų buvo parašytas ir antrasis šio romano leidimas. Trečią kartą knyga buvo išleista 1969 m. nauju pavadinimu „Per šiaurę į tropikus“.
Nors Juzefas Mackevičius nebuvo užfiksuotas kaip knygos autorius, jo rašymo manieras galima rasti, pavyzdžiui, paukščių akivaizdoje, jų rūšių gausoje ir puikioje jų papročių žinioje. Taip pat labai išsamiai aprašyti gamtos reiškiniai, tokių kaip kopos susidarymas. Tekste yra ir daug kitų šiam autoriui būdingų bruožų, įskaitant pesimizmą ir saviironija.
Išvertė: Agnieška Masalytė
Taip pat skaitykite
REGISTRUOKIS NAUJIENLAIŠKIUI!
