Mackevičius ir Rusija
Ikirevoliucinė Rusija buvo žmogiškesnė nei Sovietų Rusija – taip apie šalį, kurioje praleido vaikystę, kalbėjo Juzefas Mackevičius. Jo santykiai su Rusija nebuvo patys lengviausi, o kovą už liberalumą jis apibūdina kaip Rusijos žmogiškojo veido pabaigos pradžią.
Romanistas vaikystę praleido carinėje Rusijoje. Ikirevoliucinius metus rašytojas apibrėžia geriau nei visa tai, kas vyko po revoliucijos. Carinė Rusija buvo gana tolerantiška kitoms tautybėms, puoselėjo krikščionišką moralę, gerbė teismų nepriklausomybę, gerbė privačią nuosavybę. Anot Mackevičiaus, tuometinė Rusija mažai kuo skyrėsi nuo kitų tuo metu žinomų Vakarų Europos monarchijų.
Mackevičiaus teigimu, Rusija šalies viduje buvo suskirstyta ne pagal tautybę, o pagal socialinius sluoksnius. Taigi buvo ne tiek nacionalinė, kiek valstybinė.
Mackevičiui bolševizmas nereiškė teigiamų pokyčių, įvykusių Rusijoje. Jis tikėjo, kad visų teigiamai suvokiamas žodis „revoliucija“ Rusijos atveju turės atsikratyti geros potekstės. Žodžiai yra labai svarbūs ir kartais netinkamas jų taikymas tam tikrose situacijose gali sukelti klaidingą reiškinio interpretaciją. Revoliucija Europoje turėjo teigiamas šaknis. Tačiau Rusijos atveju buvo visiškai priešingai. Šios sąvokos vartojimas leido bolševikams susieti perversmą su tokiomis sąvokomis kaip laisvė, demokratija ir lygybė.
Ar Rusijoje buvo demokratija? Pagal pozityvų likusios Europos požiūrį į termino „revoliucija“ reikšmę – taip, tikrai turėtų būti. Tačiau, anot rašytojo, bolševikų perversmas nebuvo kova už teisingumą ir socialinę lygybę. Tai nebuvo kova už visų tautų gėrį. Tai buvo revoliucija, atėmusi iš Rusijos laisvę ir liberalią valstybės idėją, į kurią Rusija vėlesniais metais negalėjo grįžti.
Mackevičius bandė atsakyti į klausimą, kurį uždavė kitiems, norėdamas patvirtinti savo tezę. O klausimą būtų galima suformuluoti taip: kur buvo daugiau vietos tiesai ir visuomenės laisvei – carinėje ar sovietinėje Rusijoje?
Išvertė: Agnieška Masalytė
Taip pat skaitykite
REGISTRUOKIS NAUJIENLAIŠKIUI!
