Mackevičiaus publikacijos leidinyje – Goniec Codzienny
Juzefas Mackevičius buvo nuolat puolamas dėl bekompromisinio antikomunistinio požiūrio arba dėl to, kad garsiai kėlė visuomenėje tabu problemas. Rašytojas buvo ypač apkaltintas tariamu bendradarbiavimu su vokiečiais, kurį lėmė jo tekstų publikavimas vokiškam „Goniec Codzienny“. Taigi apie ką buvo šie tekstai?
Vokiečių okupacijos metais 1941 m. Mackevičiui buvo pasiūlytos lenkų kalba leidžiamo vokiečių dienraščio „Goniec Codzienny“ vyriausiojo redaktoriaus pareigos. Rašytojas kategoriškai atsisakė. Redaktoriumi tampa Česlovas Ancerevičius. Žurnalas leidžiamas 1941 metų liepos 26 dieną. Nuo tos dienos grįžta žurnalistas Mackevičius, Goniec puslapiuose paskelbęs penkis savo straipsnius, pasirašytus J. M. inicialais.
Pirmajame straipsnyje, pavadintame „Mes išgyvenome vaiduoklišką tikrovę“, yra istorija apie sovietų žudynes Praveniškių stovykloje. Įžangoje autorius pagrindžia, kodėl rašoma: „Aš naudoju pirmuosius stulpelius, išspausdintus lenkų kalba, prašydamas jų svetingumo. Nežinau, ar tai buvo labiau troškimas rašyti, ar neapykanta bolševikams. Bet kokiu atveju aš nesigėdiju nė vieno iš šių jausmų”.
Tekste taip pat apibrėžiama ir kritikuojama bolševikinė sistema: „Jei kas manęs paklaustų esminio bolševikinės sistemos apibrėžimo, sakyčiau: ideali valstybė, neturinti visuomenės nuomonės. Valstybė, kuri pilietybės sąvoką redukavo iki vergijos sąvokos“. Teksto pabaigoje jis pateikia savo ideologinę laikyseną: „Šiame paskutiniame kare aš mieliau nebūčiau lenkas, nei susiterščiau sąjunga su didžiausiu pasaulio priešu – bolševikų valstybe“.
Toliau – keturi straipsnio „Mano diskusija su NKVD“ epizodai (datos: 31.VII, 1.VIII, 2. VIII, 3.VIII.), kuriuose Mackevičius susilaiko nuo politikos vertinimo ir kritikos, o išsamiai aprašo. jo suėmimas ir tardymas NKVD. Išgalvotą šios istorijos versiją jis paskelbė romane „Kelias į niekur“.
Straipsnis „Tai bent būtų pralaimėjimas“ (rugpjūčio 10 d.) skirtas giliai bolševikų kritikai, pristato visų tautų priešą – sovietus ir jų grėsmę visam pasauliui. Autorius mato vienintelį išsigelbėjimą: „Europą nuo bolševikinio maro gali išgelbėti tik Vokietija“ ir priduria: „Vokietijos pergale prieš sovietus abejoti nereikėtų“. Galiausiai autorius komentuoja, kad susitarimas tarp anglo-sovietų koalicijos būtų „lenkams didžiausia nelaimė, pranokstanti visas ankstesnes istorijoje“.
Paskutinis Juzefo Mackevičiaus straipsnis, pavadintas „Pranašas iš Papiškių“ buvo įtrauktas į keturis epizodus (1941 m. spalio 7–10 d.) Tai išgalvotas reportažas apie „stebuklą“ Papiškių kaime, vėliau įtrauktas į romaną „Kelias į niekur“.
Straipsnis „Būtų tik pralaimėjimas“ (rugpjūčio 10 d.) skirtas giliai bolševikų kritikai, pristato visų tautų priešą – sovietus ir jų grėsmę visam pasauliui. Autorius mato vienintelį išsigelbėjimą: „Europą nuo bolševikinio maro gali išgelbėti tik Vokietija“ ir priduria: „Vokietijos pergale prieš sovietus abejoti nereikėtų“. Galiausiai autorius komentuoja, kad susitarimas tarp anglo-sovietų koalicijos būtų „lenkams didžiausia nelaimė, pranokstanti visas ankstesnes istorijoje“.
Vėlesniuose 1941–1942 metų „Goniec Codzienny“ numeriuose tekstų su inicjalais J.M. nėra. Tikriausiai leidinio nutraukimo priežastis buvo ta, kad J. Mackevičius greitai pastebėjo žvėrišką nacių požiūrį į okupuotų teritorijų gyventojus ir laikėsi požiūrio „nebendradarbiauti su okupantu“.
Paskutinė Mackevičiaus publikacija „Goniec Codzienny“ buvo jo pasakojimas apie jo viešnagę Katynėje. „Aš mačiau savo akimis“, kuris buvo išleistas 1943 m. birželio 3 d. Kaip jis rašė: „Vilniuje Kalvarijų gatvėje vykusiame slaptame susirinkime buvo nuspręsta, kad aš ne tik važiuosiu, bet vokiečių prašymu (…) turiu paskelbti straipsnį jų leidinyje. (…) Nepasitikėdamas šiuo paskutiniu sprendimu, pareiškiau, kad geriausiu atveju duosiu interviu apie tai, ką mačiau “.
Nėra įrodymų, kad Juzefas Mackevičiučius buvo „Goniec Codzienny“ redaktorius, o „Goniec Codzienny“ publikuoti tekstai tikriausiai buvo jo autorystės. Jie pasirodo „Kelyje į niekur“ ir kituose rašytojo leidiniuose, nors jis niekada juos neprisipažino. Vlodimiezas Boleckis monografijoje „Ptasznik z Wilna. Apie Juzefą Mackevičių“ aiškina: „Atskleidus šį faktą, Mackevičius būtų nedelsiant nuteistas“.
Išvertė: Agnieška Masalytė
Taip pat skaitykite
REGISTRUOKIS NAUJIENLAIŠKIUI!
