Juzefo Mackevičiaus testamentas

1951 m. rugpjūčio 23 d. Londone Juzefas Mackevičius parašė savo pirmąjį testamentą. Testamente jis nurodė, kad viską, kas jam priklauso ar priklausys, palieka tik savo žmonai Barbarai Toporskai-Mackewicz. Jis patvirtino šį testamentą būdamas Miunchene 1962 m. ir pridūrė – „mano mylimai žmonai“. Po trejų metų Juzefas Mackevičius atnaujino…

1951 m. rugpjūčio 23 d. Londone Juzefas Mackevičius parašė savo pirmąjį testamentą. Testamente jis nurodė, kad viską, kas jam priklauso ar priklausys, palieka tik savo žmonai Barbarai Toporskai-Mackewicz. Jis patvirtino šį testamentą būdamas Miunchene 1962 m. ir pridūrė – „mano mylimai žmonai“. Po trejų metų Juzefas Mackevičius atnaujino savo testamentą, pažymėdamas, kad namas Juodšiliuose priklauso jai ir buvo nupirktas už jos pinigus. „Viską, ką, turiu ir nuo šiol turėsiu, ypač išmoktus literatūrinius honorarus ir teises į visas savo knygas, kurias parašiau ir galbūt parašysiu, atiduodu savo žmonai Barbarai Toporskai. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad namas Juodšiliuose visada buvo jos nuosavybė ir pirktas už savo pinigus. Testamentas papildomai surašytas vokiečių kalba ir patvirtintas advokato Siegfriedo Kuhno. Juzefas Mackievičius mirė 1985 metų sausio 31 dieną.

Praėjus trims mėnesiams po vyro mirties Bad Trissl onkologijos klinikoje Bavarijoje, Barbara parašė testamentą, kuriame nurodė, kad visos jos vyro, lenkų rašytojo Juzefo Mackevičiaus, taip pat ir jos autorinės teisės perduodamos Ninai Karsovai-Szechter, Londone įsikūrusios leidyklos „Kontra“ savininkei. Barbara šeimos knygų kolekcijos likučius padovanojo Ninai Kozlovksai (vertėja ir lenkų bendruomenės aktyvistė Miunchene).

Pabaigoje Barbara pridūrė: „Mano vyrui Juzefui Mackevičiui dar gyvam esant, buvo susitarta su Lenkijos muziejumi Rapperswil (Šveicarija), kad jis perims mūsų archyvus, t. y. rankraščius, korespondenciją ir kt. į savo nuolatinę priežiūrą.

Pagal Mackevičių pageidavimą archyvas buvo uždarytas dvidešimčiai metų ir tik 2005 metais buvo sutvarkytas ir prieinamas moksliniams tyrimams. Neatsitiktinai Mackevičiai pasirinko vietą savo palikimui saugoti. 1975 m. atkurtas muziejus tęsė XIX amžiaus buvusios lenkų politinės emigracijos institucijos politiškai neutralioje Šveicarijoje tradicijas, rinkdamas emigrantų dokumentus. Mackevičiams taip pat buvo labai svarbūs Šveicarijos teisiniai reglamentai, užtikrinantys privačių bylų apsaugą 20 metų laikotarpiui.

Nuo 1994 metų vyksta ginčas dėl Juzefo Mackevičiaus palikimo. Rašytojo dukra Helena  tvirtina, kad visas palikimas turėtų priklausyti jai. Jos argumentas – 1982 m. gautas laiškas, kuriame tėvas Juzefas Mackevičius laišku suteikia jai teises į nacionalinius leidimus. Tačiau laiškas neišliko, nes, kaip pati teigia, karo padėties metu, bijodama būti apieškota, jį sudegino, mat laiške minimi žmonės iš pogrindžio.

Abejonių kelia dukters teiginys, kad „tėvas visas raides rašė mašinėle“, o Mackevičiaus trys testamentai, parašyti Toporskai, buvo surašyti ranka. Teismas taip pat patvirtino, kad ranka rašytas testamentas turi būti rašomas ranka. Todėl dukra teismą pralaimėjo 2008 m. už teisę leisti Juzefo Mackevičiaus kūrinius Lenkijoje.

Išvertė: Agnieška Masalytė

Katarzyna Pieczuro - Mažeikienė

Pasidalinti:

REGISTRUOKIS NAUJIENLAIŠKIUI!

Gerbiame Jūsų laiką, todėl siunčiame tik įdomią ir kokybiškai atrinktą informaciją.
Priimti taisyklės ir privatumo politika paslaugų.