Juzefo Mackevičiaus literatūrinė pradžia

Aistrą rašymui Juzefas Mackevičius atrado tik studijų metais. Mokykloje jo mėgstamiausias dalykas buvo geografija, o po pamokų jis skaitydavo Ivanovo „Gamta“ arba Brėmeno „Gyvūnų gyvenimą“. Tik pradėjus gamtos mokslus 1921 m., pasirodė pirmasis jo esė išspausdintas leidinyje „Dziennik Poznański“. 1921 m. lapkričio mėn. Mackevičius pradėjo dirbti…

Aistrą rašymui Juzefas Mackevičius atrado tik studijų metais. Mokykloje jo mėgstamiausias dalykas buvo geografija, o po pamokų jis skaitydavo Ivanovo „Gamta“ arba Brėmeno „Gyvūnų gyvenimą“. Tik pradėjus gamtos mokslus 1921 m., pasirodė pirmasis jo esė išspausdintas leidinyje „Dziennik Poznański“.

1921 m. lapkričio mėn. Mackevičius pradėjo dirbti Varšuvos zoologijos muziejuje kaip stuburinių gyvūnų kuratoriaus padėjėjas. Tuo tarpu jis išleido savo debiutinį literatūrinį veikalą „Laiškas kareiviui – raiteliui“, kuriame aprašė lietuvių organizuotą savo areštą 1920 m.: “Papročio kalinius maitinti pirmosiomis transporto dienomis visiškai nėra, o dar blogiau – Lietuvos karys visiškai neturi jokios pagarbos ir draugystės su kariu; mažiausios karinės tradicijos (…) Pamenu, kad buvome atstumti nuo šulinio, nors buvome ištroškę.” Rašytojas ne kartą pristatė Lietuvos nelaisvę debiutiniame rinkinyje „16. tarp trečiosios ir septintosios“, ar knygoje „Tiesa akių nebado“.

1922 m. gegužę būdamas studentas metė kuratoriaus padėjėjo darbą. Nebaigė studijų, nes labiau norėjo užsiimti žurnalistika. Pirmiausia pradėjo darbą leidinyje „Kurier Poranny“ korespondentu, paskui dirbo „Słowo“ – konservatyviame Vilniaus dienraštyje. Mackevičiaus veikla buvo labai įvairiapusiška, tačiau jis daugiausia kovojo su Lenkijos administracija, bandydamas sunaikinti daugiatautę ir daugiareliginę buvusios Lietuvos kunigaikštystės mozaiką. Jis taip pat rašė reportažus apie savo keliones po kresų kraštus. Juzefas skolingas ir savo pirmojo esė, ir darbo leidinyje „Słowo“ paskelbimą savo vyresniajam broliui – Stanislavui Cat-Mackevičiui, kuris iš pradžių dirbo „Dziennik Poznański“, o vėliau buvo „Słowo“ vyriausiasis redaktorius. Laikui bėgant Juzefas tapo vienu iš dažniausiai ten spausdinamų apžvalgininkų. Iš pradžių naudoja inicialus “m”, “aż” lub “Ali”. Vėliau, vis dažniau “J.M.” iki pilno vardo ir pavardės. Vienas iš žurnalistų Karolis Zbyševskis po metų jis prisimindavo ilgametį darbą laikraštyje: “Redakcijoje buvo smagu. Visi jauni. Anekdotai, linksmybės, žaidimai. Juzefas buvo varomoji jėga. Vyriausiasis redaktorius Stanislovas Cat-Mackevičius kartais mus visus, visą redakciją, kviesdavo vakarieniauti pas Georg’ą. Koldūnai, desertai, vynas. Iškart po deserto pabėgdavo. Tada Juzefas ėmėsi vadovauti. Užsakydavo kalnus blynų, ežerus degtinė. Žinoma, už redakcijos „Słowo“ sąskaitą.

„Słowo“ pradėjo netiesioginę kovą su Lenkijos komunistų partija ir sovietų agentais. Tada Juzefas Mackevičius pradėjo savo literatūrinę ir žurnalistinę kovą su komunizmu, su kuriuo kovojo iki pat mirties.

Kaip rašytojas jis išbandė savo jėgas 1931 m., Kai kartu su Kazimieru Lečyckiu parašė pjesę „Pan poseł i Julia“, kuri vėliau buvo pastatyta Vilniuje. Po dvejų metų po bendru pseudonimu su autorių grupe Felicja Romanowska buvo parašytas„Vilniaus kriminalinis romanas“. 1936 m. jis visiškai savarankiškai debiutavo apsakymų tomu 16. tarp trečiosios ir septintosios“, kur jis parodė patriotinę tautinių stereotipų deformaciją. Nepaisant rašytojo pastangų, nė vienas iš šių kūrinių nesulaukė didelio dėmesio. Galiausiai, pripažinimą atnešė 1938 m. „Bunt rojstów“ reportažų tomas, kuriame autorius parodė socialinius ir religinius konfliktus Vilniaus ir Polesie regionuose bei kritikavo Lenkijos administraciją dėl jos požiūrio į vietos gyventojus. Knyga, pasak daugelio kritikų, buvo sėkminga, nes parodė, kaip Lenkijos viešajame diskurse veikė klaidingas rytinių teritorijų vaizdas.

Mackevičiaus kūrybos leitmotyvu buvo rašyti apie tai, kas svarbu, būtina ir teisinga. Jis rašė tiesiai iš širdies, siekdavo tiesos ir teisingumo, niekino melą, kurį dažnai kartojo savo darbuose: „(…) koncentruotas žmogaus melas turi jėgą, kurios ribų mes dar nežinome ..“. Gamtos ar įvykių aprašymai jo darbuose visada buvo didingi ir kupini emocijų. Jau vien todėl, kad jis daugiausia rėmėsi savo emocijomis ir išgyvenimais.

Šaltiniai:

1. http://www.nowastrategia.org.pl/jozef-mackiewicz-pisarz-wyklety/

2. https://dzieje.pl/postacie/j%C3%B3zef-mackiewicz

3. https://culture.pl/pl/tworca/jozef-mackiewicz

4. Grzegorz Eberhardt „Pisarz dla dorosłych. Opowieść o Józefie Mackiewiczu“

Išvertė: Agnieška Masalitė

Paulina Pieszko

Pasidalinti:

REGISTRUOKIS NAUJIENLAIŠKIUI!

Gerbiame Jūsų laiką, todėl siunčiame tik įdomią ir kokybiškai atrinktą informaciją.
Priimti taisyklės ir privatumo politika paslaugų.