Juzefo Mackevičiaus filosofija
Juzefas Mackevičius kūrė tuo metu, kai buvo primetamas paklusnumas kolektyvinei nuomonei, todėl jis buvo nepatogus žmogus, nes laikėsi savo nuomonės net prieš kitų įsitikinimus, iškeldamas minties ir žodžio laisvę aukščiau už viską.
Mackevičiui svarbiausia vertybė buvo individo laisvė. Jis manė, kad svarbu ne tiek knygos tema, kiek teisė rašyti – reikšti mažumos įsitikinimus, prieštaraujančius daugumos pažiūroms. Kita pagrindinė Mackevičiaus vertybė yra tiesa. Tačiau jį domino ne tik pati tiesa ar jos pateikimas, bet jos ieškojimas ir tyrinėjimas. Straipsnyje „Apie Lenkijos pelenus“ Mackevičius rašo: „Kiekvieno mąstančio žmogaus pareiga yra apmąstyti reiškinių priežastis, išgauti tiesą, atskiriant kviečius nuo pelų, o ne maišyti visko“. Komunizmo patirtis, kelionės po šalį ir Katynėje įvykdyto nusikaltimo matymas iš pirmų lūpų lėmė, kad tiesos skelbimas buvo vidinis jo gyvenimo reikalas, kuriam Mackevičius liko ištikimas visą gyvenimą. „Tiesa liūdna, bet būtų kvaila nežiūrėti jai į akis“, „Įdomi tik tiesa“ – sakė jis. Jis tai skelbė tuo metu, kai tiesa buvo nustumta į paraštes, buvo falsifikuota. Anot jo, visa literatūra egzistuoja tam, kad parodytų tiesą, o rašytojas yra tiesos teikėjas, išgyventą tiesą jis turėtų pateikti literatūrine forma.
Tiesos vertė Mickevičiaus kūryboje susijusi su žmogaus individo pripažinimu. Anot jo, kiekvienas žmogus yra individualus, kiekvienas žmogus yra visuma, mikrokosmosas, apdovanotas laisve ir lemta pačiam tvarkyti savo likimą. Savo kūryboje Mackevičius daug dėmesio skyrė individui, atskleisdamas, kad vieno žmogaus gyvenimas yra kosmosas ir istorija – verta daugiau už bet kokias socialines struktūras, nes savo sprendimais žmogus sukelia įvykių laviną, o šie kuria istoriją, pavyzdys yra romanas „Pulkininko Miasojedovo byla“.
Gamta J. Mackevičiaus kūryboje vaidina svarbų vaidmenį. Savo darbuose jis dažnai gretino abu pasaulius: žmogaus ir gamtos pasaulį. Jei gamta Mackevičiui paaiškino gyvenimo tvarkos laikyseną, tai politika buvo pagrindinė tikrovės pažinimo priemonė. „Be politikos tu negali“, – rašė jis. – Negali, nes tai yra gyvenimo dalis.
Mackevičiaus tėvynė ir patriotiškumas susiję su žmonėmis, tarp kurių jis gyvena. Vadinasi, romanuose kuriamas „mažosios tėvynės“ įvaizdis, kur sugyvena skirtingų tautų, religijų ir kalbų žmonės, kurdami sugyvenimo harmoniją, juos vienija bendra istorija ir žemė.
Taip pat skaitykite
REGISTRUOKIS NAUJIENLAIŠKIUI!
