Juzefas Mackevičius Lenkijos-Lietuvos konflikto fone

Tarpukaris buvo itin įtemptas laikotarpis Lenkijos ir Lietuvos santykiuose. Nors Juzefas Mackevičius manė, kad Vilnius turi priklausyti Lenkijai, jis buvo vienas iš nedaugelio autorių, suvokusių situacijos sudėtingumą ir regiono specifiką. Esėje pavadinimu „Kario – kavaleristo laiškas“ matyti, kad 1920 metų rudenį, per lenkų kariuomenės triumfą, aštuoniolikos…

Tarpukaris buvo itin įtemptas laikotarpis Lenkijos ir Lietuvos santykiuose. Nors Juzefas Mackevičius manė, kad Vilnius turi priklausyti Lenkijai, jis buvo vienas iš nedaugelio autorių, suvokusių situacijos sudėtingumą ir regiono specifiką.

Esėje pavadinimu „Kario – kavaleristo laiškas“ matyti, kad 1920 metų rudenį, per lenkų kariuomenės triumfą, aštuoniolikos metų Juzefas Mackevičius pateko į Lietuvos karių nelaisvę. Savo darbe jis aprašė jį ištikusį žiaurumą. Jis rašė, kad Lietuvos kariai buvo persmelkti baisios neapykantos lenkams, ypač gyvenantiems valstybės viduje. Tuo metu lietuvius jis vadino chamais ir bailiais. Po daugelio metų prie šios temos sugrįžęs žurnalistas prisipažino, kad jam gėda dėl savo smurtinės ir žalingos nuomonės. Novelėje „Pusbrolis su priešo husarais“ jis atrodė kiek švelnesnis ir net bandė sau tokį elgesį paaiškinti smarkiu lenkų ir lietuvių protrūkiu, pasibaigusiu generolo Želigovskio maištu. Todėl jis siūlė, kad Lietuvos pusė turi teisę būti nusiminusi ir agresyvi.

Juzefas Mackevičius vienareikšmiškai manė, kad Vilniaus kraštas ir kitos ginčytinos sritys turi priklausyti Lenkijos valstybei, tačiau ne kartą kartojo, kad tik dialogas gali išspręsti konfliktą tarp tautų, turinčių bendrą valstybės istoriją. Todėl galima daryti išvadą, kad jis buvo vienas iš nedaugelio, kurie suprato situacijos sudėtingumą. Laikraštyje, kuriame jis dirbo, galima perskaityti, kad ši šalis negali priklausyti vienai tautai, o šių kraštų visuomenė yra lietuvių, lenkų ir baltarusių kraujo, susimaišiusio su žydais, totoriais ir karaimais, amalgama. Todėl rašytojas ir žurnalistas buvo šios vietovės įvairios, daugiakalbės ir daugiakultūrės visumos šalininkas, neskirstydamas jos į dalis pagal etninius kriterijus. Todėl jis nesutiko, kad viena kultūra dominuotų prieš kitas, netgi kritikavo lenkų valdžią dėl lietuvių kapų nepriežiūros.

Šį požiūrį, be kita ko, įvertino vienas žymiausių Lietuvos poetų, eseistų ir apžvalgininkų Tomas Venclova. Per vieną iš susitikimų Vilniaus universitete jis pasakė, kad Juzefas Mackevičius yra vienas iš nedaugelio lenkų, galinčių pažvelgti į situaciją iš Lietuvos perspektyvos.

Šaltiniai:

1. Grzegorz Eberhardt „Pisarz dla dorosłych. Opowieść o Józefie Mackiewiczu”
2. Filip Paluch „Bunt rojstów: Józef Mackiewicz bez retuszu o Kresach Wschodnich”

Išvertė: Agnieška Masalytė

Łukasz Czunkiewicz

Pasidalinti:

REGISTRUOKIS NAUJIENLAIŠKIUI!

Gerbiame Jūsų laiką, todėl siunčiame tik įdomią ir kokybiškai atrinktą informaciją.
Priimti taisyklės ir privatumo politika paslaugų.