2022-ieji – Juzefo Mackevičiaus metai
Lenkijos Respublikos Seimas paskelbė 2022 m. Juzefo Mackevičiaus metais, „pripažindamas jo pasiekimų didybę, atkakliai remiant Lenkijos nepriklausomybės, laisvės ir draugiško Vidurio ir Rytų Europos tautų sambūvio idėjas, nepajudinamą pasipriešinimą komunizmui ir visuotiniam pasauliui, jo literatūrinės prozos vertybes“. Nutarimui pritarė 441 deputatai, visi buvo už, vienas balsavo prieš, susilaikiusių nebuvo.
Nutarime buvo priminta, kad Juzefas Mackevičius gimė prieš 120 metų – 1902 m. balandžio 1 d. Sankt Peterburge, o vaikystę ir paauglystę praleido Vilniaus krašte. Taip pat buvo pabrėžiamas jo patriotizmas ir drąsa bei antikomunistinė nuotaika.
„Vilniuje jis išgyveno sovietinę okupaciją, o miestą okupavus vokiečiams atsisakė leisti bendradarbiavimo periodinį leidinį lenkų kalba. Kai „Goniec Codzienny“ paskelbė keletą antibolševikinių tekstų, buvo apkaltintas bendradarbiavimu su vokiečiais. Jį nuo teistumo išgelbėjo Vilniaus krašto kariuomenės apygardos Informacijos ir propagandos skyriaus viršininkas Zygmuntas Andruškevičius ir žymus rašytojas bei karys Sergiušas Piaseckis. Po karo jis buvo pašalintas nuo kaltinimų. 1943 m. gegužę, sutikus Lenkijos pogrindžio valdžiai, jis tapo vokiečių Katynėje sovietų nužudytų karininkų kūnų ekshumacijos liudininku“, – rašoma nutarime.
Dokumente gausiai remiamasi rašytojo literatūriniais pasiekimais. Paminėtas ne tik pirmasis jo apsakymų ir reportažų rinkinys „Bunt rojstów“, bet ir didžiausi autoriaus kūriniai: „Kelias į niekur“, „Karierowicz“, „Nereikia garsiai kalbėti“ ar „Pulkininko Miasojedovo byla. “. Taip pat paminėtas Romoje išleistas pranešimas „Poneriai-bazė“ apie vokiečių žydų žudynes ir pirmoji knyga apie sovietų genocidą prieš lenkus anglų kalba „The Katyń Wood Murders“, kurioje jis buvo įvykių liudininkas.
„Faktiniu lygmeniu, kuriuo Mackevičius ypač rūpinosi, jis pristatė Lenkijos-Lietuvos-Baltarusijos pasienio gyventojų gyvenimą novatoriškų istorinių įvykių fone ir nurodė daugiatautę Pirmosios Lenkijos Respublikos tradiciją. Jis buvo nenumaldomas totalitarizmo, ypač komunizmo, priešas, ieškojo visko, kas galėtų sujungti Vidurio ir Rytų Europos gyventojus, taip pat ir antibolševikinę opoziciją Rusijoje, kelyje į tautų laisvę. Meniniu požiūriu tai buvo faktus su literatūrine fantastika jungiantys tekstai, kuriuose puikūs gamtos aprašymai ir meistriškai perteikti psichologiniai romano herojų motyvai. Jis sukūrė originalų dokumentinio ir fantastinio epo modelį, vaizduojantį tikrovės vaizdą. Daugelyje reportažų rašytojas rodė negrįžtamai prarastas didžiosios Lenkijos Respublikos rytines ribas. Jo gyvenimo šūkis buvo žodžiai: Įdomi tik tiesa “, – skaitome nutarime.
Nutarime taip pat primenama, kad Mackevičiaus kūryba Lenkijos Liaudies Respublikos laikais buvo uždrausta ir beveik prieinama. Tik išsiplėtus leidykloms antruoju tiražu pasaulis pradėjo susipažinti su rašytojo kūryba, kuri kritikų ir literatūros tyrinėtojų vertinama itin aukštai.
Iki gyvenimo pabaigos rašytojas su žmona Barbara Toporska gyveno Miunchene. Juzefas Mackevičius mirė sausio 31 d., jo žmona mirė 1985 m. birželio 20 d. Jie abu buvo palaidoti Londone.
Išvertė: Agnieška Masalytė
Taip pat skaitykite
REGISTRUOKIS NAUJIENLAIŠKIUI!
