Taika ar ramybė? Mackevičius apie laisvę komunizmo laikais

Taika bet kokia kaina tapo pagarsėjusiu komunistinės propagandos šūkiu. Viskas, kas kėlė grėsmę komunistų interesams, tai yra bet koks okupuotų tautų bandymas atgauti nepriklausomybę, visi protestai ar nepasitenkinimo reiškiniai, buvo įvardijami kaip „agresija“, kelianti grėsmę taikai pasaulyje. Kita vertus, atviri ir slapti komunistų išpuoliai buvo įvardyti kaip teisėtas…

Taika bet kokia kaina tapo pagarsėjusiu komunistinės propagandos šūkiu. Viskas, kas kėlė grėsmę komunistų interesams, tai yra bet koks okupuotų tautų bandymas atgauti nepriklausomybę, visi protestai ar nepasitenkinimo reiškiniai, buvo įvardijami kaip „agresija“, kelianti grėsmę taikai pasaulyje. Kita vertus, atviri ir slapti komunistų išpuoliai buvo įvardyti kaip teisėtas „išsivadavimo“ veiksmas, siekis stiprinti taiką. Valdžia galėjo kištis į žmonių gyvenimą, taikyti represijas ir paskelbti mirties nuosprendžius, nes tai padarė tik vardan taikos.

Kaip rašo Juzefas Mackevičius savo knygoje „Kryžiaus šešėlyje“, iš pradžių šis paradoksas pasaulyje buvo suabejotas, tačiau netrukus buvo manoma, kad nereikėtų pakenkti kitų šalių vidaus politikai, ypač tų, kurios laimėjo karą. Taip pat buvo daroma prielaida, kad niekas negali būti „išlaisvintas“, nes tai bus agresija socialistinės sistemos valstybių atžvilgiu. Ir vis dėlto šią sistemą pripažino Vakarų pasaulis. Reikėtų gyventi ir sugyventi taikiai, o ne išlaisvinti ir kovoti. Kas tai neigia, tampa natūraliu agresoriumi, tai yra, jis veikia prieš didžiausią gėrį, kuris yra taika.

Tokiu būdu tautos, likusios komunistų valdžioje nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo, buvo galutinai „priskirtos“ bolševikų valdžiai ir turėjo likti tos galios. Nepaisant nuolatinių pranešimų apie žmogaus teisių pažeidimus ir persekiojimus, Vatikano pozicija niekuo nesiskyrė nuo Vakarų valstybių.

Kaip pažymėjo Mackevičius, „Rytų“ blokas norėjo taikos bet kokia kaina. Visų pirma todėl, kad, priešingai nei paplitęs įsitikinimas, jis turėjo daugiausiai potencialių antikomunistų. Čia mes neturime problemų su paradoksu, kaip gali atrodyti. Karšti komunizmo šalininkai šią sistemą dažniausiai pažino tik teoriškai. Tai buvo žmonės, kurie žavėjosi doktrinomis ir gyveno patys kapitalistinėse šalyse. Kita vertus, tautos, kurios pradėjo gyventi pagal šią sistemą, gerai žinojo, kaip praktiškai atrodo, kad komunizmas neatitinka nei žmogaus norų, nei žmogaus prigimties. Taigi ideologinių komunistų skaičius padidėjo Vakaruose ir sumažėjo Rytuose. Pilietinis karas bolševikams buvo visiškai nereikalingas, todėl nuolat piliečiams skiepijama, kad taika yra pagrindinė komunizmo vertybė. Valdžia bet kokia kaina neleido žmonėms maištauti ar tikėtis laisvės, nes, kaip pabrėžia Juzefas Mackevičius, „karas gali kelti grėsmę „Pasaulio socialistinei sistemai“.

Tiesą sakant, komunistinio bloko lyderiai norėjo „taikos“ „ramybės“ dėka. Taika valstybės viduje buvo būtina norint išlaikyti žmonių kontrolę. Mackevičius tai lygina su kalėjimu – tai yra, norint gerai funkcionuoti, turi būti taika. Taika, apie kurią kalba Vatikanas ir visa Europa, yra išgalvota. Mackevičius pabrėžia, kad Kuboje yra visiška taika. Ten jie ramiai vykdo įsakymus, ramiai dirba sunkiai ir ramiai miršta nuo bado. Panašiai buvo ir komunistinėje Rusijoje, Kinijoje, Čekoslovakijoje ir visose šalyse už geležinės uždangos. Buvo taika, bet joje nebuvo nei ramybės, nei laisvės.

Tai buvo galima pamatyti kontrrevoliucinėje literatūroje, išgirsti iš pabėgėlių liudijimų arba uždarų bažnyčių, švietimo įstaigų ir vis didesnio kalinių skaičiaus statistikoje. Net pati Berlyno siena liudijo, kad socialistinė sistema gadina žmonių gyvenimus. Tačiau tuo metu, kaip prisimena Mackevičius, Vakarai, Maskva ir Vatikanas chore kartojo, kad viskas daroma vardan taikos.

Šaltiniai:

„W cieniu krzyża” Józef Mackiewicz 1972

„Watykan w cieniu czerwonej gwiazdy” Józef Mackiewicz 1975

Išvertė: Agnieška Masalytė

Magdalena Bartoszewicz

Pasidalinti:

Taip pat skaitykite

REGISTRUOKIS NAUJIENLAIŠKIUI!

Gerbiame Jūsų laiką, todėl siunčiame tik įdomią ir kokybiškai atrinktą informaciją.
Priimti taisyklės ir privatumo politika paslaugų.