Kodėl verta pažinti Mackevičių?
XXI amžius – suskaitmenintas pasaulis su neribota prieiga prie informacijos akimirksniu. Daugybėje tekstų, šaltinių, knygų – kai kurie veikėjai tam tikra prasme gali nutolti. Taip yra todėl, kad žmonės yra paprasto mąstymo padarai, kurie nenori per daug įtempti savęs, kad įsigilintų į istorijos esmę. Viena iš šešėlyje likusių figūrų yra Juzefas Mackevičius. Jo vardas viešojoje erdvėje pasirodo retai, kartais siejamas tik su broliu – Stanislovu. Taigi ar pagal mintį, kad tai, kas populiaru, yra gerai, galime daryti išvadą, kad Juzefas Mackevičius neturėtų būti svarbus visuomenei? Pabandysiu jus įtikinti pažinti puikų rašytoją, publicistą ir atkaklų antikomunistą.
Pirmoji ir kartu pagrindinė dėlionės detalė yra paties autoriaus išgyvenimai. Jis išgyveno istoriją, kurios neįmanoma papasakoti per vieną vakarą. Nuo gimimo Sankt Peterburge, persikėlimo į Vilnių, iki patirčių lenkų-bolševikų kare. Labai svarbus jo biografijos elementas yra ir pasakojimas apie Katynės žudynes, už kurias jis buvo nuteistas AK kariuomenės – visa tai sukuria įvaizdį žmogaus, patyrusio tokius išgyvenimus, kurių užtektų keliems gyvenimo aprašymams.
„Įdomi tik tiesa“ – toks yra Juzefo Mackevičiaus gyvenimo kredo. Verta susipažinti su šios idėjos geneze. Kaip jis sakė, „pati fikcija man nuobodi. Vadinamoji žmonių ar situacijų „fikcija“ papildo autoriaus matomą tiesą. Visą tiesą žino tik Dievas, tačiau autorius aprašyme atsako ne tik už tai, ką mato, bet ir už tai, ką mato ir sąmoningai slepia. Tuo labiau, jei jis tai daro pagal įsakymą ar kitokį spaudimą iš viršaus. Nepriklausomai nuo valdžios ar visuomenės nuotaikų, kraštovaizdžio, žmonių jame, viskas turėtų būti tikra. Mane ypač domina žmogus istorinių dokumentų fone“, – sakė jis viename iš savo interviu 1981 m. Miunchene. Ši citata leidžia pamatyti tik žvilgsnį to, ką galime atrasti skaitydami Juzefo Mackevičiaus kūrinius.
Kitas elementas, įtikinantis pažinti autorių, yra jo netradicinė, o kartu ir itin jaunai visuomenei aktuali patriotizmo samprata. Šiandieninis pasaulis yra globalizuotas ir nekeista, kad šis reiškinys vis stiprėja. Kartu auga kraštutinio patriotizmo nukrypimai, įgaunantys vis daugiau tautinių-šovinistinių bruožų. Juzefas Mackevičius mums pateikia natūralistinę meilės tėvynei versiją. Tai kraštovaizdžio patriotiškumas – meilė šaliai tokiai, kokia ji yra, nuo gražios architektūros iki gamtos. „Tik kraštovaizdžio patriotizmas apima visumą – nes oras, miškai, laukai, purvas, o žmogus – kaip kraštovaizdžio sudedamoji dalis“, – rašo Mackevičius knygoje „Kairė laisva“.
Visa tai, kaip ir daugelis kitų jo gyvenimo aspektų ar net minčių, kuria žmogų, kuris ne tik dar gali formuoti pažiūras, idėjas, vizijas – jis yra personifikacija to, ką turėtume žinoti, istorijos, nuo kurios nepabėgsi, kuri turėtų būti svarbi kiekvienam, nes ji atsakinga už pasaulio kūrimą. Niekas negali mums to papasakoti geriau nei asmuo, kuris tapo liudininku.
Taip pat skaitykite
REGISTRUOKIS NAUJIENLAIŠKIUI!
