Kaip formavosi Juzefo Mackevičiaus asmenybė?

Negalima paneigti Juzefo Mackevičiaus stipraus charakterio, sąžiningumo ir smalsumo pasaulio atžvilgiu. Tačiau tai atėjo ne iškart jam subrendus. Asmenybės formavimo procesas vyko šeimoje ir aplinkoje, kurioje buvo auklėjamas jaunasis Juzekas. Juzefas Mackevičius gimė 1902 m. balandžio 1 d. Sankt Peterburge. Jis buvo jauniausias vaikas šeimoje –…

Negalima paneigti Juzefo Mackevičiaus stipraus charakterio, sąžiningumo ir smalsumo pasaulio atžvilgiu. Tačiau tai atėjo ne iškart jam subrendus. Asmenybės formavimo procesas vyko šeimoje ir aplinkoje, kurioje buvo auklėjamas jaunasis Juzekas.

Juzefas Mackevičius gimė 1902 m. balandžio 1 d. Sankt Peterburge. Jis buvo jauniausias vaikas šeimoje – vyriausias buvo Stanislavas (rašytojas ir žurnalistas), o antroji – sesuo Severina (Maciejaus Orloso močiutė – žurnalistė). Jie buvo kilę iš senos kilmingos, intelektualios šeimos. Antoni Mackevičius – Juzefo tėvas – buvo Sankt Peterburgo daugiabučių namų savininkas ir vyną į Rusiją importuojančios bendrovės „Fochts i Spółka“ direktorius. Motina – Marija, – kilusi iš profesinės ir literatūrinės aplinkos. Greičiausiai būtent ji įskiepijo jaunam Juzefui patriotizmą ir meilę knygoms. Ji pati parodė literatūrinius ir meninius interesus, kurie pasireiškė rašant eilėraščius ar tapant. Ji dažnai skaitė Sinkevičiaus trilogiją vaikams prieš miegą. Būtent Marijos dėka Mackevičiaus namas tapo pagrindiniu lenkiškumo pagrindu, kuris sutikdavo daugybę aristokratų, profesorių ir prekybininkų. Juzefo sąmoningumui ir vystymuisi tikriausiai įtakos turėjo ir dažnos kelionės, kurias turtinga šeima galėjo sau leisti.

Mackevičiaus istorija su Vilniumi pagrindiniame vaidmenyje prasidėjo 1907 m., kai visa šeima išsikraustė iš Sankt Peterburgo dėl šalto klimato, kuris nebuvo palankus mažojo Juzeko sveikatai. Tuometiniame Rusijos Imperijos okupuotame Vilniuje būsimam rašytojui įtakos turėjo Stanislavas Filibertas Fleury – šeimos draugas, fotografas ir dailininkas iš Vilniaus. Dėl savo manierų ir ūgio jis buvo vadinamas „Drambliu“. Atskleisdavo pasaulį, kurį dabar matome jo romanuose ar reportažuose – peizažai netoli Vilniaus, prekybininkai ar sukilėliai. Menininkas gana greitai mirė, kai Juzekui buvo tik 13 metų, tačiau jis paliko labai reikšmingą pėdsaką sąmonėje. Kaip to įrodymą galima paminėti tai, kad Mackevičius, turėdamas fotografinę atmintį, prisiminė Fleury buto interjerą ir dekorą.

Didžioji, jei ne pati didžiausia Juzefo Mackevičiaus aistra buvo ornitologija, gamtos pasaulis. Visa tai dėka klasės auklėtojai – Elizavetai Pietrovnai, padovanojusiai Juzekui „Priroda“ Jis taip pat buvo artimas draugas su Edvardu Lukaševičium – buvusiu sukileliu ir gyvūnų ekspertu. Tai buvo ne tik vaikystės susižavėjimas, ką liudija faktas, kad jis išvyko studijuoti į Varšuvą mokytis gamtos. Svarbus tapo gamtos pateikimas ir jo romanuose, kuriems būdingi itin turtingi gamtos aprašymai. Tai savotiškai formavo ir jo pasaulėžiūrą, nes jis tikėjo, kad būtent biologija jam įrodė, jog nei nacionalizmas, nei rasizmas neturi prasmės – nes visi yra vienodi gamtos pasaulio akivaizdoje.

Sunku rašyti apie tai, kas nebuvo patirta, o Mackevičius dažnai griebėsi karinių, politinių ir socialinių temų. Juzefas su karu susidūrė ankstyvame amžiuje. Netrukus po tėvo mirties 1914 m., būdamas 17 metų, jis savanoriavo Lenkijos-bolševikų kare. Tarnavo Lietuvos ir Baltarusijos divizijos 10-ajame kavalerijos pulke ir majoro Ježy Dabrovskio „Łupaszka“ 13-ajame Vilniaus kavalerijos pulke. Vienos iš mūšių metu jis buvo sučiuptas lietuvių netoli Varėnos ir išsiųstas į kalėjimą Vilniuje. Veikiamas šių įvykių jis parašė savo pirmąjį mini esė „Laiškas kareiviams-raitininkams“, kuris po kelerių metų pasirodo „Dziennik Poznań“. Taip pat verta paminėti Juzefo brolį Stanislavą „Cat“ Mackevičių, kuris pasidalino meile žodžiams ir rašymui. Būtent jis po kelerių metų padėjo jam paskelbti savo kūrinį „Dziennik Poznański“. Jo dėka jis taip pat pateko į dienraštį „Žodis“, kur daugiau nei keliolika metų skelbė esė ir straipsnius.

Juzefas Mackevičius yra nepaprasta ir labai spalvinga figūra. Jis turėjo daug aistrų. Tačiau jo daugialypiškumas ir intelektas neatsirado iš niekur, tai buvo daugelio palankių aplinkybių rezultatas.

Šaltiniai:

1. http://www.pogon.lt/o-jozefie-mackiewiczu-i-jego-tworczosci/1146-podroz-do-krainy-dziecinstwa-jozefa-mackiewicza.html

2. http://www.nowastrategia.org.pl/jozef-mackiewicz-pisarz-wyklety/

Išvertė: Agnieška Masalytė

Paulina Pieszko

Pasidalinti:

Taip pat skaitykite

REGISTRUOKIS NAUJIENLAIŠKIUI!

Gerbiame Jūsų laiką, todėl siunčiame tik įdomią ir kokybiškai atrinktą informaciją.
Priimti taisyklės ir privatumo politika paslaugų.