Juzefo Mackevičiaus rašymo filosofija

Verta aptarti Juzefo Mackevičiaus kūrybos filosofiją, ypač susijusią su realizmu ir tiesa literatūroje. Rašydamas autorius nenaudoja tik „stiklo ir akies“, dažnas jo metodas – gyvas savo išgyvenimų pasakojimas. Vadinasi, būna, kad tekstai kupini emocijų ir vidinių prieštaravimų, autorius ginčijasi su savimi ir verčia skaitytoją susimąstyti. Mackevičiuje…

Verta aptarti Juzefo Mackevičiaus kūrybos filosofiją, ypač susijusią su realizmu ir tiesa literatūroje. Rašydamas autorius nenaudoja tik „stiklo ir akies“, dažnas jo metodas – gyvas savo išgyvenimų pasakojimas. Vadinasi, būna, kad tekstai kupini emocijų ir vidinių prieštaravimų, autorius ginčijasi su savimi ir verčia skaitytoją susimąstyti.

Mackevičiuje randame mums artimą nuotaiką aprašant kai kuriuos dalykus. Kai kuriuose jo tekstuose jaučiamas savotiškas bejėgiškumas. Kaip ir šiandien, kai tam tikrų veiksmų, įvykių ir situacijų akivaizdoje vienintelė racionali reakcija gali būti humoras, ironija ir groteskas. Protas tampa bejėgis. Tokį požiūrį galime traktuoti kaip gynybą ir savotišką ženklą, padedantį išgyventi melo ir žiaurumo kupiname pasaulyje.

Šiandien vis dar galime išmokti rašyti kaip Juzefas Mackevičius. Galima sakyti, kad visa jo kūrybinė veikla nukreipta prieš įvairias melo ir melo apraiškas. Jis visada kovoja su politkorektiškumu: rašo „prieš srovę“, pateikia faktus ir vertina juos bekompromisiškai.

Juzefas Mackevičius savo gyvenime ir kūryboje vertino individualumą. Kiekvienas iš žmonių yra visuma, mikrokosmosas, apdovanotas laisve ir skirtas lemti jo likimą.

Individualizmo bruožas perkeliamas į istoriją. Žmogus skiriasi nuo gyvūno – rašo Juzefas Mackevičius – „su racionaliu gebėjimu numatyti į priekį.“ Tačiau kiekvienas nešiojasi savo praeities laiką. Istoriją kuria asmenys, jų kasdienybė, dramos, išgyvenimai, laikai.

Beveik visi jo darbai apima aštrius, bekompromisius žmonių veiksmų ir požiūrių vertinimus kiekviename žingsnyje. Nes iš žmogaus laisvės kyla teisė į vertinimą.

Savo tekstuose Mackevičius veikia kaip stebėtojas. Jis atiduoda mums savo „akis“, vengia emocijų ir leidžia skaitytojui viską patirti pačiam. Net sunkias žmogžudystės scenas jis aprašo taip ramiai, lyg stebėtų medyje sėdintį paukštį. Aistra gamtai suteikė jam galimybę sužadinti skaitytojo vaizduotę be vaizdingų aprašymų. Sakiniai paprasti, apie aprašytus dalykus sužinome tarsi stovėtume ir viską matytume patys. Gali būti, kad šis Juzefo Mackevičius bruožas mus traukia iki šiol ir verčia domėtis dalykais kaip ir autorius – visapusiškai nagrinėjant situaciją ir darant išvadas iš to, ką iš tikrųjų matome.

Išvertė: Agnieška Masalytė

Agnieszka Masalitie

Pasidalinti:

Taip pat skaitykite

REGISTRUOKIS NAUJIENLAIŠKIUI!

Gerbiame Jūsų laiką, todėl siunčiame tik įdomią ir kokybiškai atrinktą informaciją.
Priimti taisyklės ir privatumo politika paslaugų.