Juzefas Mackevičius: „Sovietų Sąjunga yra senosios Rusijos neigimas“
Mackevičius teigė, kad Sovietų Sąjunga padarė baisių dalykų, tačiau bolševizmas nebuvo Rusijos kūrinys, o įskiepytas Rusijoje užsienio doktrina rezultatas, gimęs Vakarų Europoje. Jis buvo savotiškai psichinis maras, kurio pirmosios aukos buvo rusai. Jis grasino kiekvienai kultūrai ir civilizacijai. Kaip tikino rašytojas, caro laikų rusai, kitaip nei Sovietų Sąjungos gyventojai, turėjo kitokią, sveiką tapatybę.
Juzefas Mackevičius sau užduoda retorinį klausimą, ar yra „rytų siela“. Kaip jis rašo knygoje „Provokacijos pergalė“, daugelis garsių rašytojų ir filosofų pabrėžia tariamą Rytų sielos, ypač Rusijos sielos, išskirtinumą. Kita vertus, Mackevičius abejoja šia teze rašydamas: „Sunkumai, su kuriais susiduria daugelis specialistų ieškodami„ rusų sielos “, yra tai, kad jie ieško to, ko nėra. Veikiau jis paaiškina, kad tarp Vakarų Europos ir Rytų Europos psichikos yra atsilikimas ir neraštingumas. Rusijos valstietis neskaitė laikraščių ar literatūros, laisvalaikiu jis labiau domėjosi, ar egzistuoja Dievas ir kur yra tiesa? Mackevičius pastebi, kad bruožų, refleksų, ilgesio ar poelgių, priskiriamų „rusų sielai“, galima rasti visose kitose kultūrose. Toks teiginys kaip „paprastai rusas“ negali turėti vietos, nes, kaip rašo Juzefas Mackevičius: „Prieš Pirmąjį pasaulinį karą tipiškai rusais buvo laikomi:„ žmogaus meilė “,„ nihilizmas “,„ dostojevščina “ir kt. Šiandien sovietuose mažai „meilės žmogui“.
Mackevičius manė, kad spalio mėnesį įvykusi bolševikų revoliucija suskirstė Rusijos kultūrą į „prieš“ ir „po“. Carinė Rusija buvo buržuazinė valstybė, vyravo aukštesniųjų klasių kultūra, o masės buvo auklėjamos iš neraštingumo. Po revoliucijos buvusi Rusija virto kolektyvu, be proto cituojančiu Leniną. Kaip rašė Mackevičius: „Tačiau atrodo, kad galima rizikuoti teiginiu, jog SSRS yra daugiau nei vien tik senosios Rusijos pasikeitimas, nes tai tam tikra prasme yra jos atvirkštinė versija. Ir tai yra visais atžvilgiais: politiniu ir sisteminiu, ekonominiu, filosofiniu, moraliniu ir greičiausiai – psichologiniu “. Jis pabrėžia, kad, nepaisant imperijos struktūros išlaikymo, viskas, kas buvo viduje, buvo paversta kažkuo kitu.
Juzefas Mackevičius savo knygoje „Provokacijos pergalė“ pateikia specifinį buvusios Rusijos ir SSRS apibūdinimą ir palyginimą. Autorius caro laikais rusus apibūdina kaip žmones, ginančius nukentėjusiuosius, taip pat sukilėlius ir sąmokslininkus. Rusijos simboliai buvo kupolai, bažnyčios ir auksiniai kryžiai, nors mėgstamiausia buvo viskuo suabejoti. Tuo metu buvo vertinama inteligencija, taip pat buvo pasipiktinusi visuomenės nuomonė. Kaip rašo Mackevičius, menas vystėsi, poezija gyrė gamtą, literatūroje buvo pagauta opozicijos ir kritikos dvasia. Po teisminių reformų Rusijoje atsirado nešališkiausi Europos teismai, net tie, kurie jais naudojosi, niekino šnipus ir informatorius. Kita vertus, sovietuose, kaip rašo Mackevičius, įvyko priešingai: sužeistieji buvo sutrypti, maištingi žmonės tapo paklusnūs, bažnyčios uždarytos ir nugriautos, visos abejonės, kad vyriausybė buvo teisinga ir inteligentija prarado bet kokią vertę ir buvo persekiojamas, sovietinė poezija minėjo tik kaminus ir fabrikus, o veikiama cenzūros literatūra tapo nuolanki ir šlovino valdžią. Sovietų teismai tapo didžiausia teisingumo parodija istorijoje, o šnipai ir informatoriai buvo pakelti ant pjedestalo.
Mackevičius pabrėžė, kad komunizmo negalima traktuoti kaip Rusijos imperializmo įrankio. Tai tarptautinis komunizmas savo tikslams panaudojo Rusijos imperializmą. Sovietų valstybė nesivadovavo Rusijos žmonių interesais. Rusai negavo jokios naudos iš sovietų veiklos. Jie dažnai gyveno blogesnėmis sąlygomis nei užkariautų šalių tautos.
Rašytojui grėsmė Vidurio ir Rytų Europos tautoms buvo ne Rusija kaip valstybė, o komunistinė doktrina, kuri sunaikino jų tapatybę. Ji buvo mirtina ir patiems rusams. Žvelgiant iš šios perspektyvos, rusai negalėjo būti traktuojami kaip priešai. Priešingai, jie buvo pagrindinis (potencialus) lenkų sąjungininkas kelyje siekiant bendro tikslo – išsivadavimo iš komunistinės priespaudos.
Šaltiniai:
1. Zwycięstwo prowokacji. Józef Mackiewicz. 47-49 str.
2. http://www.jozefmackiewicz.com/ojm045.htm
Išvertė: Agnieška Masalytė
Taip pat skaitykite
REGISTRUOKIS NAUJIENLAIŠKIUI!
