Juzefas Mackevičius ir polrealizmas
Nuolatinis Juzefo Mackevičiaus kritikos dalykas buvo vadinamasis „politinis realizmas“ (arba polrealizmas), kuris, pasak rašytojo, susidarė iš susitaikymo su komunistine sistema ir su ja sugyvenimo būdų ieškojimo. Mackevičius manė, kad komunizmas yra „absoliutus blogis“, kurį reikia sunaikinti. Kaip jis rašė knygoje „Provokacijos pergalė“: „Lenkijos Liaudies Respublika -„ Polska Rzeczpospolita Ludowa “nėra nei„ lenkiška “, nei „Republika “, nei „Liaudies “. Tai sovietinio bloko narė ir tarptautinio komunizmo šaka“.
Ježy Malevskio knygoje pristatomas Mickevičiaus požiūris į „lenkų realistus“. „Politiniams realistams“ žaidžiant su komunizmu, svarbu tik nacionalinis jų šalies interesas. Anot Mackevičiaus, ši pozicija komunistams tiko išskirtinai, nes vienintelė reali grėsmė jiems yra tarptautinis solidarumas. Visur, kur vyravo „nacionalinis interesas“, anksčiau ar vėliau triumfuos komunistai. Mackevičius manė, kad XIX amžiaus „Realpolitik“ (kadaise Rusijai taikoma politika, pagrįsta nacionalinių jėgų ir interesų skaičiavimu, atmetant moralinius ir etinius veiksnius) perkėlimas į SSRS buvo visiškai nerealus. Kovoti su komunizmu negalima su tautiškumo vėliava, bet pagal antikomunizmo idėją pasauliniu mastu.
Jo kritika „polrealizmui“ turėjo ir kitų pasiteisinimų. Jis kritikavo šios koncepcijos šalininkus, kad jie kartoja stereotipą: Lenkija yra Rusijos kaimynė ir turi bet kokia kaina su ja sutarti. Mackevičius pabrėžė, kad ne Lenkija yra kaimyninė Rusija, o Lenkijos Liaudies Respublika ir SSRS. Tačiau dar svarbiau tai, kad Lenkija nėra Rusijos kaimynė – lenkai yra kaimynai su ukrainiečių, baltarusių ir lietuvių tautomis, ir tik šios tautos turi sienas su Rusija.
Lenkijos politikos gairės – daug kartų ginčijosi Mackevičius – negali būti susitarimo su SSRS pakaitalas, bet tai yra tauta, remianti tų tautų nepriklausomybės siekius, kurios slypi, skiriančioje etniniu požiūriu Lenkijos teritorijas nuo etninės Rusijos. Mackevičiaus požiūris į Lenkijos Liaudies Respubliką taip pat skyrėsi nuo „polrealistų“, kurių rašytojas vertino ne kaip Lenkijos valstybingumo pratęsimą, o kaip bolševikų revoliucijos rezultatą.
Labiausiai jį erzino lenkų realizme – Jaltos sutarties pasekmių pripažinimas. Būdingas pavyzdys buvo sienų reikalas. Polirealistai tikėjo, kad Vilnius ir Lvovas buvo paimti iš Lenkijos, tačiau tuo pačiu metu jie gynė naujas sienas vakaruose. Mackevičius tai vertino kaip psichikos susiskaldymo simptomą. Jei priimtinos sienos vakaruose, tai Jalta. Priėmus Jaltą, priimamas lenkų išsiuntimas iš Vilniaus ir Lvovo. Ir taip pat sovietinė Baltijos valstybių okupacija. Taigi jį erzino tai, kad lenkų realistai vardan dabartinio nacionalinio intereso taip lengvai priėmė Europos po Jaltos formą. Tezė, kad Jalta davė Lenkijai naudos vakarų teritorijų pavidalu, jam buvo nepriimtina. Jo tėvynė buvo Rytuose, buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje.
Kaip pažymėjo Mackevičius, „lenkų realistai“ Lenkijos Liaudies Respubliką laikė savo „sava“ valstybe, turinčia „geresnes“ sienas nei Antroji Lenkijos Respublika, ir stipresne už nepriklausomą Lenkiją. Jie taip pat manė, kad vienintelis bendras dalykas su komunistais yra įsitikinimas, kad Lenkijos Liaudies Respublika yra aukščiausias saugomas gėris, todėl visi tuo abejojantys buvo lenkų tautos priešai. Tokias „polrealistų“ pažiūras Mackevičius ironiškai vadina „meile artimui didesne nei meile sau…“.
Sąrašas:
1. Jerzy Malewski „Ptasznik z Wilna. O Józefie Mackiewiczu”
2. Józef Mackiewicz „Zwycięstwo prowokacji”
Išvertė: Agnieška Masalytė
Taip pat skaitykite
REGISTRUOKIS NAUJIENLAIŠKIUI!
